E. pašto adresas:
Slaptažodis:
Užmiršote slaptažodį?

Titulinis

Sveiki atvykę į Lietuvos psichoanalizės draugijos internetinį puslapį!

 

Lietuvos psichoanalizės draugija, formaliai įkurta 1989metais, yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo (asociacija), vienijantis moksline, pedagogine bei praktine veikla užsiimančius psichologus, gydytojus ir kitus specialistus, gilinančius psichoanalizės ar psichoanalitinės psichoterapijos žinias.

LPaD tikslas yra vienyti specialistus, besidominčius psichoanalize ir psichoanalitine psichoterapija bei taikančius psichoanalitinius metodus psichoanalizės, psichoterapijos praktikoje ar psichologiniame konsultavime; atstovauti jų interesams ir juos ginti valstybinėse, visuomeninėse ir viešose organizacijose; plėtoti psichoanalizės teoriją praktinėje, mokslinėje ir mokomojoje srityse; skleisti psichonalizės žinias; užmegzti ryšius su tarptautinėmis organizacijomis bei atskirais specialistais. LPaD veikia, laikydamasi Lietuvos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, ir savo veiklą grindžia šiais įstatais.

 

Psichoanalitinė psichoterapija – remiantis tarptautiniu S.Akhtar sudarytu psichoanalizės terminų žodynu (Comprehensive Dictionary of Psychoanalysis, 2009), tai nemedikamentinis gydymo būdas, turintis daug istorinių pavadinimų („analitinė psichoterapija“, „psichodinaminė psichoterapija“, „į įžvalgą orientuota psichoterapija“). Psichoanalitinė terapija yra psichologinis gydymo metodas, kilęs iš psichoanalizės, tad pripažįsta nesąmoningumo, psichinio determinizmo, perkėlimo bei priešpriešinio perkėlimo (kontraperkėlimo) fenomenų vystymąsi bei penkias „metapsichologines“ perspektyvas į žmogaus psichiką (p.230).

 

Psichoanalitinė terapija kaip psichologinės pagalbos būdas, remiasi psichoanalizės teorija (S.Freud), teigiančia, kad ankstyvieji santykiai su tėvais, vaikystės patirtis bei vėlesni meilės, praradimų, seksualumo ir mirties išgyvenimai sudaro nesąmoningą mūsų psichikos struktūros pagrindą, įtakojantį mūsų kasdienį psichologinį funkcionavimą. Šis nesąmoningas patyrimas, kuris kartu yra ir mūsų psichologinių galimybių ir psichologinių konfliktų šaltinis, atsispindi ir mūsų tarpasmeniniuose santykiuose ir mūsų pačių santykyje su savimi.